visuma

visumà sf. (3^b) FT, RŽ, DŽ, NdŽ, FzŽ394, KŽ; I, L, L773, Rtr, ŠT262 1. kas apima visus, viską, visko, atskirų dalykų suma: Dalis ir visuma – filosofijos kategorijos rš. Mokymas taip santykiauja su ugdymu, kaip dalis santykiauja su visuma, kaip priemonė su tikslu LEVIII205. Jo (K.Donelaičio) dėmesys šokinėja nuo vienos smulkmenos prie kitos, ir tik atskirų smulkių vaizdų suma sudaro visumos vaizdą LKVII201. Kurioje Lietuvos vietoje atitinkama daina yra kilusi, spręstina iš jos variantų visumos LKXI80. Visumos kilmininkas reiškia tam tikrą vienarūšių daiktų grupę, iš kurios kas nors išskiriama LKGI191. Sintetinis sugebėjimas yra tasai, kuris įžvelgia sąryšį tarp atskirų dalių ir iš jų sudaro vieną suderintą visumą S.Šalk. Dalis negali sunaikinti visumos, nesunaikindama savęs J.Marcin. Konkurse pagrindinis kriterijus – knygos meno visuma rš. Materialiųjų taškų sistema vadiname baigtinio jų skaičiaus visumą rš. Jėgų visuma rš. Emocingumas ir individualumas yra labai svarbios stiliaus problemos, bet neaprėpia jo visumos rš. 2. kas yra nedaloma, nedalomybė, visetas, visybė, suvokiama kaip viena: Artikuliacijos bazė, tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms LTEI368. Dvasinio gyvenimo visuma turi savo didybę ir prieštaringumus J.Gruš. To nepasakomo slėpiningumo mes esame reiškinys, kaip ir visas gyvenimas, visa visuma Vd. Racionalumo elementai negriauna romantinio visumos įspūdžio rš. Svarbiausias Vydūno raštų tikslas – grąžinti visumos regėjimą, išsaugotą lietuvių iki krikščionybės įvedimo rš. 3. NdŽ visata, kosmosas. 4. plenumas, pilnaties posėdis: Visumõs susirinkimas NdŽ; DŽ. 5. NdŽ suma.